Temos peržiūra
WarGames » Wargames - skirmish ir kita » Infinity
"Infinity" 2010 kampanija "Operacija "Persevalis"
null
Pasirodo, nomadų taktiką neblogai galima pritaikyti ir ALEPH

Ir toliau galvoju, kad Achilas iz fur woosies: robotukų armijoje pilna ir kitų piktų bei efektyvių daiktų.
Blogas apie stalo ir miniatiūrų žaidimus http://kauliukai.blogspot.com/
danis2005
null parašė:
Pasirodo, nomadų taktiką neblogai galima pritaikyti ir ALEPH

Ir toliau galvoju, kad Achilas iz fur woosies: robotukų armijoje pilna ir kitų piktų bei efektyvių daiktų.


Asuros mano manymu užtenka kaip kažko labai baisaus, Achilas tai geras ugnies magnetas, nuo kitų dėmesį atkreipia xD
null
Kada likusios dvi poros ketina sužaisti paskutinę misiją?
Blogas apie stalo ir miniatiūrų žaidimus http://kauliukai.blogspot.com/
374
paskutinė misija:
Mindaugas Panoceanija 5VP (Pirminis ir tretinis tikslai bei išsaugota armija)
374 Haqqislam 1VP (Išsaugota armija)
البوراك المجد
null
Puiku, laukiam paskutiniųjų rezultatų.
Blogas apie stalo ir miniatiūrų žaidimus http://kauliukai.blogspot.com/
magyar
Ne OK, bet OK:

Sem Ariadna 6VP (įvykdyti visi tikslai)
magyar CA 0VP


null
Ką gi, galutiniai rezultatai:

1. ALEPH (Abliatyvas \ null) 29 PT;
2. Ariadna (Sem) 21 PT;
3. PanOceania (Mindaugas) 18 PT.
4. Haqqislam (347) 13 PT;
5. Combined Army (magyar) 9 PT;
6. JSA (starfishas) 7 PT;

Laukite epilogo
Blogas apie stalo ir miniatiūrų žaidimus http://kauliukai.blogspot.com/
null
EPILOGAS

AUŠRA

Leitenantas Kasparas von Solinenas atvėrė saugyklos duris ir įžengė į laboratoriją. Patalpos viduryje, apsuptas galybės prietaisų ir holografinių ekranų, stovėjo ryškiai apšviestas biologinis konteineris. „Tokiuose, turbūt, auginami kūnai, į kuriuos perkeliamos mirusiųjų asmenybės iš kubų, - dingtelėjo leitenantui. – Bet... kodėl šis konteineris tuščias?“.

„Kasparai, prieik prie monitoriaus ir prisiliesk prie jo“, - paprašė tamplieriaus balsas kario galvoje. Von Solinenas taip ir padarė. Netrukus Pan Okeanijos karininkas pajuto dilgčiojimą pirštuose – tarsi per juos tekėtų silpna elektros srovė. „Kas vyksta?“, - pasiteiravo leitenantas. „Tikrinu“, - miglotai atsiliepė riterio asmenybė jo kube.

Po kelių akimirkų ekranas sumirgėjo. Jame pasirodė užrašas
„Projektas „Šventasis Gralis“ užbaigtas.
...
...
Kam ieškote gyvojo tarp numirusiųjų?..“

Leitenantas Kasparas von Solinenas galėjo prisiekti pajutęs, kad seniai mirusio tamplieriaus šmėkla plačiai nusišypsojo. „Mums pavyko“, - ištarė balsas. „Kas pavyko?“, - nesuprato karys. „Viskas pavyko. Jie atgimė, atsikėlė ir išėjo. Dabar viskas bus gerai...“, - šmėklos balsas karininko galvoje ėmė silpti. „Nesupratau. Kas atsikėlė? Kas išėjo?..“, - nesiliovė klausinėti von Solinenas, bet niekas jam nebeatsakė.

- Leitenante, - kreipėsi į laboratoriją įėjęs jo būrio karys. – Mūsų sensoriai užfiksavo, kad kažkur komplekse aktyvuoti sprogmenys. Pradėtas atgalinis laiko skaičiavimas, ir panašu, kad gamykla netrukus sprogs. Reikia nedelsiant evakuotis...

Von Solinenas akimirką patylėjo. Tada trenkė kumščiu į tuščią konteinerį.

- Tegu juos skradžiai, tuos tamplierius ir jų paslaptis. Šitiek gerų kovotojų padėjo galvas. Dėl ko?..

- Leitenante?.. – perklausė karys.

- Velniop viską. Dingstame iš čia, - atsakė Kasparas.

Panokeaniečiai apsisuko ir išėjo iš patalpos. Žengęs kelis žingsnius, leitenantas staiga slytelėjo. Šiaip ne taip išlaikęs pusiausvyrą, von Solinenas pasilenkė pažiūrėti, kas gi jam pasipainiojo po kojomis. Tai buvo kažkokio skaidraus skysčio balutė.

Ne, pėdsakas.

Atidžiau įsižiūrėjęs, leitenantas pamatė, kad pėdų esama ant visų laboratorijos grindų. Jos vedė nuo konteinerio link išėjimo.

---

ALEPH

Jei dirbtinis intelektas galėtų jausti, tai būsena, kurią jis išgyveno šiuo metu, labiausiai primintų augantį nerimą. Bet mašinai emocijos nebūdingos.

- Taigi eksperimentas buvo užbaigtas, ir bandiniai paliko laboratoriją prieš jums ten patenkant, - ALEPH „perklausė“ prie tinklo prisijungusio funkcionieriaus.

- Taip. Panašu, kad visus tuos metus nelegalus laboratorijos dirbtinis intelektas pats tęsė eksperimentą. Kai jis buvo baigtas, intelektui beliko pasirūpinti, kad kas nors atvyktų iki komplekso, jį atvertų ir sudarytų galimybę bandiniams išeiti.

- Kur jie dabar?

- Ieškome. Bet jeigu tamplieriams iš tiesų pavyko sukurti tai, ką jie planavo, bandiniai neturėtų ilgai slapstytis. Netrukus jie patys apie save pranešti.

- Ruoškimės tam. Raskime juos pirmi, Ir ruoškimės... išbandymui. – Jei ALEPH būtų žmogus, po šių žodžių jis būtų giliai atsidusęs.

---

BURAKAS

- Visa slaptoji bazė sprogo, emyre. Mūsų būrys vos spėjo laiko iš jos pasitraukti. Palydovai rodo toje vietoje, Aušros planetoje, dabar žiojint didelį kraterį, - raportavo asasinas.

- Kas buvo toje bazėje? – paklausė emyras Hasanas abu Kalilas.

- Kariai praneša komplekso viduryje radę laboratorijas su keliais tuščiais biologiniais konteineriais. Neaišku, kiek tiksliai jų buvo, bet panašu, kad iš visų jų kažkas išlipo. Ir nepastebėti paliko bazę.

- Kas tai galėtų būti? Klonai? Ir... kodėl kariai jų nerado? Juk ką tik sukurtas dirbtinis kūnas - nuogas ir bejėgis, jie negalėjo toli nueiti, - susiraukė rūmų sargybos kapitonas.

- Emyre, jei tamplieriai iš tikrųjų sukūrė tai, ką aš galvoju, tai laboratoriją palikę tvariniai – ne tokie jau ir bejėgiai, - asasinas niūriai šyptelėjo. – Atsimenate: Turino drobulė, Liongino ietis, Tikrasis kryžius... Vykdydami savo projektą, Tamplieriai įsigijo daugelį krikščionims pačių švenčiausių relikvijų.

- Negi tu galvoji?..

- Dieviškasis DNR, emyre, - linktelėjo galva žvalgybininkas.

Hasanas abu Kalilas sunkiai sudribo krėsle ir ilgam nutilo.

- Ką darysime? – galiausiai paklausė sultonato karininkas.

- Kol kas mažai ką galime padaryti. Ieškosime. Lauksime... Šiaip ar taip, Žmonijos sferoje gyvenimas netrukus taps... gerokai įdomesnis.
Blogas apie stalo ir miniatiūrų žaidimus http://kauliukai.blogspot.com/